STRAIPSNIAI

 „Ar galima įveikti mikčiojimą?“ ​

Konsultuoja logopedė
Violeta Katinienė

 

Nenutrūkstamas smegenų centrų darbas

Sklandi kalba yra nenutrūkstamas procesas, kuriame dalyvauja trys pagrindiniai smegenų centrai: motorinis Broka (pavadintas neurofiziologo Polio Broka pavarde), sensorinis Vernikės (pavadintas psichoneuropatologo Karlo Vernikės pavarde) ir sociatyvus. Kiekvienas iš jų atlieka svarbią funkciją. Motorinis Broka centras valdo visa, kas reikalinga garsui ištarti: balso stygas, gomurį, kvėpavimo aparatą, liežuvį ir lūpas. Sensorinis Vernikės – padeda išgirsti kalbą. Asociatyvus centras leidžia mums išgirstą frazę išanalizuoti, iki galo suvokti. Taip pat pamąstyti, ką kalbėti toliau. Kai šie centrai pradeda „nesutarti” tarpusavyje, kalba sutrinka. T. y. pradedama mikčioti. Bene svarbiausias iš šios trijulės – motorinis Broka centras. Mokslininkai negali pasakyti, kodėl vienų žmonių jis iš prigimties aktyvesnis nei kitų. Tačiau būtent tiems žmonėms, kurių Broka centras jautresnis, kyla didesnė rizika pradėti mikčioti. Be to, Broka centras labai suaktyvėja nuo emocinio susijaudinimo, įtampos, stiprių išgyvenimų. Atkreipkite dėmesį, net ir nemikčiojantys žmonės negali suregzti sakinio stovėdami prieš didesnę auditoriją. Neretam visi žodžiai dingsta arba užstringa kažkur gerklėje per darbo pokalbį ar pasimatymą...

 

Mikčiojimo priežastys

Dauguma tėvelių labai baiminasi, jog jų mažyliai stipriai neišsigąstų, nes tai gali sukelti mikčiojimą Iš tiesų dėl stipraus išgąsčio ar kitos psichinės traumos mikčioti pradeda tik apie 10 proc. visų mikčiojančių žmonių. Negalima tvirtinti, kad nerimauti visiškai nėra ko. Jei gimusio vaiko Broka centro aktyvumas yra padidėjęs, stiprus išgąstis iš tikrųjų gali pasibaigti kalbos problemomis. Deja, iš anksto žinoti, kaip veikia mūsų kalbos smegenų centrai, neįmanoma.

Mikčiojimo priežastis tiriantys mokslininkai yra pastebėję, kad dažniausiai mikčioti pradeda kairiarankiai. Jie sudaro apie 65 proc. visų mikčiojančiųjų. Mikčiojimas šiems žmonėms pasireiškia sulaukus 5–7 metų. Manoma, kad dauguma kairiarankių turi jautresnį Broka centrą. Vis dėlto ir tai ne dėsningumas – juk daugybė žmonių, viską dirbančių kaire ranka, nemikčioja... Tiesa, kai kurie šią kalbos problemą turintys žmonės net nežino, kad yra kairiarankiai. Jie rašo ir valgo dešine ranka, nes taip yra įpratinti aplinkinių. Vis dėlto priešinimasis prigimčiai dar niekam nieko gero neatnešė. Dalis dešiniarankiais tapusių kairiarankių po tam tikro laiko gali pradėti mikčioti.

Kiti 25 proc. visų mikčiojančių žmonių šį sutrikimą būna paveldėję. Jie visi gimsta turėdami jautresnį Broka centrą, o mikčioti paprastai pradeda labai anksti – sulaukę 2–4 metukų. Kitaip tariant, vos pradėję kalbėti.

 

Kaip pamiršti mikčiojimą?

Amerikietis, mikčiojimo terapeutas Oliveris Blodstainas įsitikinęs – jei mikčiojantis žmogus galėtų pamiršti, kad mikčioja, jis tikrai nemikčiotų. Šią mintį patvirtina mikčiojančių žmonių kasdienybė. Situacijose, kuriose jiems nereikia įrodyti, kad gali kalbėti sklandžiai, daugelis žmonių ir kalba kur kas sklandžiau ar net visai neužsikirsdami. Galimapastebėti, kad žaisdamas mažylis nustoja mikčioti, o suaugęs žmogus prabyla sklandžia kalba bendraudamas su savo vaikais ar gyvūnais. Todėl, norint atsikratyti mikčiojimo, dažnai panaudojami įvairūs psichologiniai metodai, siūloma užsiimti pasitikėjimą keliančia arba atpalaiduojamąja veikla. Pavyzdžiui, pradėti sportuoti, lankyti viešojo kalbėjimo kursus ar pan. Tarybiniais metais gydytojai mikčiojantiems pacientams pirmiausia skirdavo stiprių raminamųjų. Tačiau rezultatų jie nedavė, todėl šiandien mikčiojimas vaistais negydomas. Anot logopedės Violetos Katinienės, homeopatiniai vaistai gali būti skiriami tik kaip viso gydymo komplekso dalis. Logopedė džiaugiasi, kad šiuolaikiniai mikčiojimo korekcijos metodai gerokai ištobulėję. Ir nors šimtu procentų ištaisyti labai sunkų mikčiojimą gana sudėtinga, V. Katinienė tvirtina mačiusi ne vieną žmogų, sugebėjusį tą padaryti. O jei gali jie, galbūt gali visi?

 

Reali pagalba

Gydymo metodikų yra įvairių. Skirtingi specialistai gali pasiūlyti jiems atrodantį priimtiniausią metodą. Vis dėlto, jei jis nepadėjo, neverta nuleisti rankų. Galiausiai atrasite tai, kas tiks asmeniškai jums. Viena naujausių mikčiojimo šalinimo galimybių – kompiuterinė programa „BreathMaker”, su kuria reikia dirbti kasdien po 1,5 val. Ši programa padeda sujungti visus tris smegenų centrus ir slopina Broka centro aktyvumą. Tačiau logopedė V. Katinienė sako, kad programa tinka ne jaunesniems kaip 7 metų vaikams. Be to, reikia stipraus pasiryžimo dirbti kasdien, net per atostogas! Sklandžiai prabilti galėtų padėti ir Aleksandros Strelnikovos kvėpavimo pratimai. Tačiau šiuos pratimus būtina atlikti labai tiksliai, kitaip jie gali baigtis hiperventiliacija. Dar viena veiksminga metodika – diafragminio kvėpavimo pratimai, kurie tinka vaikučiams nuo 3 metų. V. Katinienės nuomone, ir mikčiojantiems suaugusiesiems gydymą vertėtų pradėti būtent nuo šių pratimų. Beje, logopedė pastebėjo, kad vaikams išmokti kvėpavimo pratimų kur kas lengviau nei suaugusiesiems. Taigi svarbiausia išdrįsti kreiptis pagalbos, nes galimybių išties yra.

 

Įdomūs faktai

Visame pasaulyje mikčioja apie 1 proc. žmonių. Laikiną mikčiojimą patiria 4–6 proc. vaikų.

Lietuvoje yra maždaug 50 tūkst. mikčiojančių žmonių. Apie 15 tūkst. iš jų – ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Jei mikčioja vaiko mama, tikimybė, kad mikčios ir vaikas, didesnė, nei šeimose, kuriose mikčioja tėtis.

Mikčiojančių vyrų yra keturis kartus daugiau nei moterų.

Dauguma mikčiojančiųjų dainuodami ir šnabždėdami nemikčioja.

Gausu žymių žmonių, kurie mikčiojo: Romos imperatorius Klaudijus, senovės graikų filosofas Aristotelis, politikas Vinstonas Čerčilis, aktoriai Rovanas Atkinsonas, Hju Grantas, Merlin Monro, Džulija Roberts, Briusas Vilisas. Taip pat dabartinis Monako princas Albertas, Anglijos karalienės Elžbietos tėvas, karalius Jurgis VI, ir kt.

 

Straipsnį rengė Ramutė Šulcienė
Konsultavo logopedė-ekspertė Violeta Katinienė